Global Academic Network

„Global Lithuanian Leaders“ - tinklas, vienijantis daugiau  nei 1000 lietuvių kilmės profesionalų 45 pasaulio valstybėse, pristato naują iniciatyvą - Global Academic Network. Pagrindinis tikslas - telkti visame pasaulyje dirbančius save su Lietuva siejančius akademikus ir mokslininkus, kurie noriai prisidėtų prie mokslo gyvavimo ir raidos gimtinėje. Savo veikla norime palaikyti aktyvų ryšį su gausia tarptautine bendruomene ir prisidėti kuriant teigiamus pokyčius Lietuvoje.

Šis naujienlaiškis - tik viena iš planuojamų tinklo priemonių, skirtų informuoti apie Lietuvos mokslo pasiekimus ir aktualias naujienas, inicijuojamas ir vykdomas reformas bei pasidalinti įmonių ir mokslo slėnių kvietimais prisijungti prie įvairių projektų.

Mūsų siekis - pasakoti apie lietuviškų šaknų mokslininkų ir akademikų indėlį į mokslo raidą, jų sėkmės istorijas bei vaidmenį mezgant tarptautinį bendradarbiavimą su stipriausiais pasaulio universitetais ir įmonėmis. Tikime, kad toks gerųjų pavyzdžių pristatymas taps priemone, skatinančia dar aktyvesnį bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus, paramą siekiant modernizuoti ir efektyvinti jaunų tyrėjų bei mokslininkų ugdymo strategiją Lietuvoje.

Pakvieskite kolegą prisijungti prie GLL Akademikų tinklo

Buriantys mokslininkų bendruomenes

A. Žaldokas: „Svarbiausia - kritinė masė bei sąlygos daryti tyrimus“

Doktorantūros studijas baigęs Prancūzijoje, INSEAD verslo mokykloje, Alminas Žaldokas pastaruosius penkerius metus gyvena Honkonge, kur dirba Honkongo Mokslo ir Technologijų universitete (HKUST). Prieš šešerius metus kartu su bendraminčiais Alminas pradėjo organizuoti jau kasmetinu renginiu tapusią Lietuvos Ekonomikos Tyrimų KonferencijąMokslininkas teigia, jog dalyvavimas tokiame renginyje akademikams suteikia galimybę ne tik pasidalyti įžvalgomis apie pasaulyje pastebimas tendencijas, tačiau ir aptarti vienas kito vykdomus tyrimus bei įsitraukus į užsienyje dirbančių lietuvių ekonomikos tyrėjų tinklą inicijuoti aktyvesnį bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo institucijomis. Daugiau apie jau šešerius metus vykstančią Lietuvos Ekonomikos Tyrimų Konferenciją ir esminius pokyčius, kurių trūksta Lietuvai siekiant proveržio mokslo srityje, skaitykite čia

T. Beinortas: „Mokslas žydi tose vietose, kuriose jis glaudžiai dirba su industrija“

Biochemijos bakalauro studijas baigęs Kembridžo universitete, o medicinos studijas – Oksfordo universitete, Tumas Beinortas šiuo metu dirba mediku Didžiojoje Britanijoje. Besimokant įrodymais pagrįstos medicinos kursą T. Beinortui ir kolegai K. Baužai kilo idėja savo dėstytojus iš Oksfordo pakviesti žiniomis ir patirtimi pasidalinti su akademikais, dirbančiais Vilniaus Universitete ir Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete Kaune. Didelio susidomėjimo sulaukusi iniciatyva netrukus peraugo į Įrodymais Pagrįstos Medicinos Centro (ĮPMC) įsteigimą Lietuvoje. Nuo 2014 metų veikiantis centras siekia Lietuvos medicinos profesionalus supažindinti su tinkamais būdais tikslingai surasti, kritiškai įvertinti ir integruoti aukščiausios kokybės mokslinius atradimus klinikinėje praktikoje ir taip ją nuolat tobulinti. Daugiau apie ĮPMC, mokslo tarptautiškumą ir esminius komponentus, kurių, pasak T. Beinorto, dar trūksta Lietuvos švietimo sistemai, skaitykite čia

K. Leonavičius: „Užtenka vieno – bendrauti“

Oksfordo universiteto doktorantūros studijų absolventas, gyvybės mokslų bendruomenės VitaScentia Lietuvoje įkūrėjas Karolis Leonavičius teigia, jog šiais laikais, kuomet mokslas tampa tarpdisciplininis, bendravimas yra priemonė padedanti spręsti problemas ir atrasti aktualias mokslines nišas. Siekdamas mažinti atotrūkį tarp Lietuvos ir užsienio mokslininkų ir užmegzti ryšį, K. Leonavičius kartu su bendraminčiais įkūrė gyvybės mokslų tinklą, kuris šiuo metu vienija daugiau nei 300 lietuvių akademikų visame pasaulyje. Apie idėją sukurti vieną pirmųjų akademinių platformų Lietuvoje ir ateities viziją skaitykite čia. 

Grįžę ir kuriantys Lietuvoje

L. Mažutis: „Investuojame į auksinius šaukštus, o mokslo žmones paliekame už borto“

Baigęs studijas Strasbūro ir Harvardo universitetuose, dr. Linas Mažutis atsisakė viliojančių pasiūlymų tęsti mokslinę veiklą užsienyje ir grįžo į Lietuvą. Apie kliūtis, kurias teko įveikti galimybių šalyje, kad atliktų pasaulyje pripažintus tyrimus, ir kita skaitykite čia

U. Neniškytė: „Visada planavau grįžti į Lietuvą, čia jaučiuosi geriausiai“

Ne vieną tarptautinę stipendiją moksliniams tyrimams atlikti laimėjusi ir prestižiniame Kembridžo universitete daktaro disertaciją apsigynusi biochemikė dr. Urtė Neniškytė šiandien tyrimus tęsia VU Gyvybės mokslų centre. Apie privalumus, kurių dažnai nepastebime gyvendami Lietuvoje, daugiau skaitykite čia


Galimybės

Skelbiamas idėjų konkursas „Ieškomas inovatorius!”

Nuo birželio 1 d. Mokslo, Inovacijų ir Technologijų  Agentūra (MITA) pradėjo konkurso „Ieškomas inovatorius!“ paraiškų priėmimą. Visi, turintys inovacijomis ir naujausiomis technologijomis grindžiamo verslo kūrimo idėjų, yra kviečiami paraiškas pateikti iki šių metų rugsėjo 7 d. Daugiau informacijos apie šį konkursą galima rasti čia. Informacijos apie kitus MITA organizuojamus konkursus galite rasti paspaudę čia.

Europos Sąjungos fondų investicijos Lietuvoje 2014-2020

Pagal patvirtintą 2014–2020 metų Europos Sąjungos  (ES) fondų investicijų veiksmų programą, skirtą ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslui įgyvendinti, Lirtuvai skirta 6,709 mlrd. eurų. Apie 10 proc. ES fondų lėšų planuojama skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui. Detalesnę informaciją apie planuojamas ES fondų investicijas ir jų gavimo sąlygas rasite paspaudę nuorodą.

Lietuvos inovacijų progresui skatinti – 2,5 mln. eurų

Inovacinę veiklą vykdančios įmonės Lietuvoje, jau bendradarbiaujančios ar dar tik norinčioms bendradarbiauti su mokslininkais, vėl gali teikti paraiškas „Inovaciniams čekiams“ gauti. Įmonės, kurių paraiškos bus patvirtintos, gaus dalinį finansavimą ir, bendradarbiaudamos su mokslo institucijomis, galės realizuoti savo projektus. Šio etapo metu numatyta paskirstyti 2,5 mln. eurų. Daugiau informacijos apie priemonę „Inovaciniai čekiai“ rasite čia

MITA pristato naują Technologinės plėtros projektų priemonę

Mokslo, Inovacijų ir Technologijų Agentūra (MITA) kviečia dalyvauti naujoje Technologinės plėtros projektų priemonėje, pagal kurią bus remiami taikomieji moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijų kūrimas. Ši priemonė skirta skatinti verslo ir mokslo partnerystę, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą, inovatyvių produktų kūrimą bei jų įvedimą į rinką. Daugiau informacijos rasite čia

Bendriems verslo ir mokslo projektams – 100 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų

Ūkio ministerija kviečia Lietuvoje veikiančias įmones teikti paraiškas gauti investicijoms pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“. Tai - puiki galimybė Lietuvos įmonėms sustiprinti bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis kartu įgyvendinant bendrus projektus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje. Daugiau informacijos apie programos galimybes skaitykite čia.

Mokslinių tyrimų rezultatams komercinti – 10 mln. eurų

Startuoja nauja Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų komercinimo projektų finansavimo priemonė, kuriai iki 2020 metų planuojama skirti daugiau kaip 10 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų. Mokslo, Inovacijų ir Technologijų Agentūra (MITA) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija kviečia mokslininkus, tyrėjus ir studentus dalyvauti konkurse ir kurti atžalines įmones („spin off“), kurių steigėjas arba vienas iš steigėjų yra mokslo ir studijų institucija. Daugiau informacijos rasite čia.

Naujienos

Sutartis su CERN atveria naują puslapį Lietuvos mokslo istorijoje

Birželio 27 d. Prezidentūroje pasirašyta Lietuvos ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) sutartis dėl asocijuotos narystės. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos regiono valstybių, priklausanti pažangiausių mokslo valstybių bendruomenei ir prisidedanti prie svarbiausio CERN tikslo vienyti pasaulio mokslininkus bendram darbui. Daugiau informacijos skaitykite čia

Vilniaus Universiteto mokslininkų straipsnis - mokslo žurnale „Science“

Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centre veikiančio Biotechnologijos instituto mokslininkų straipsnis „A cyclic oligonucleotide signaling pathway in Type III CRISPR-Cas systems“ buvo publikuotas viename prestižiškiausių pasaulyje mokslinių žurnalų „Science“. Detalesnę istoriją apie mūsų mokslininkų tarptautinį pripažinimą skaitykite čia

Lietuvos šuolis Europos Inovacijų Švieslentėje

Europos Komisija paskelbė 2017 m. Europos Inovacijų Švieslentę (European Innovation Scoreboard 2017), kurioje Lietuva iš 2016 m. užimtos 24-osios vietos  pakilo į 16-tą tarp 28 Europos Sąjungos šalių ir aplenkė Lenkiją, Latviją, Ispaniją, Maltą, Italiją, Slovakiją, Graikiją, Vengriją ir Kiprą. Lietuvos inovacinės veiklos augimas 2016 m., palyginti su 2010 m., buvo sparčiausias ir sudarė 21 proc. Daugiau informacijos rasite čia

Į kosmosą pakilo trečiasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-2“

Birželio 22 d. Indijoje į kosmosą buvo pakeltas Lietuvos startuolio „NanoAvionics“ ir Vilniaus Universiteto sukurtas trečiasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-2“. Lietuvių komanda dalyvauja Belgijoje įsikūrusio „von Karman" instituto projekte „QB50“, kurio tikslas - į kosmosą paleisti visą grupę mažųjų palydovų. Plaiesti palydovai tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Daugiau skaitykite čia.

Global Lithuanian Leaders

info@lithuanianleaders.org 

www.lithuanianleaders.org

 

Facebook Twitter Linkedin
MailerLite